S. Freud psichoanalitinė teorija
S. Freudas sukūrė pirmąją, visą asmenybę bei jos elgesį paaiškinančią teoriją.
Jis pirmasis pradėjo vartoti hipnozę ir taip “atrado” pasąmonę.
Jis pradėjo taikyti laisvųjų asociacijų metodą: pacientų prašydavo atsipalaiduoti ir kalbėti viską, kas šauna į galvą, net ir trikdančius ar banalius dalykus. Laisvųjų asociacijų dėka susidariusi minčių grandinė veda į paciento pasąmonę: taip atgaivinami pasąmonėje glūdintys skausmingi, dažnai vaikystę siekiantys prisiminimai ir nuo jų atsipalaiduojama. Freudas šį procesą pavadino psichoanalize.
S. Freud psichoanalitinė teorija. Psichikos struktūra
Sąmonė. Susideda iš pojūčių ir išgyvenimų, kuriuos žmogus suvokia tam tikru momentu. Ši sritis yra prieinama savistabai.
Ikisąmonė. Susideda iš patirties, kuri tam tikru momentu nesuvokiama, bet gali lengvai grįžti į sąmonę spontaniškai ar valingai. Tai lyg tarpininkas tarp sąmonės ir pasąmonės.
Pasąmonė. Primityvių instinktų, emocijų ir atsiminimų (užmirštos vaikystės traumos, priešiškumas tėvams, seksualiniai norai), kurie yra nepriimtini sąmonei ir todėl buvo išstumti į pasąmonę, talpykla. Pasąmonės medžiaga daug kuo lemia mūsų kasdienį gyvenimą ir gali reikštis užmaskuota, simboline forma (sapnai, fantazijos, žaidimai). Čia sutalpinta didžiausia psichikos dalis.…
